Mintis daryti gerus darbus, paremtus besąlygine meile, kilo fondo įkūrėjams Martinui ir Dakinei Driukams. Martinas yra tantrinio budizmo mokytojas, taikomosios psichologijos profesionalas, koučeris, NLP treneris ir bestselerių autorius. Jo žmona Dakinė – Tibeto budizmo ngakma, „Mahayana“ akademijos lektorė, kundalini jogos mokytoja. Kažkada kilusi mintis šiandien – reali parama, nuveikti darbai, besąlygiškai pasitikinčių fondo narių šypsenos, kurių yra net septynios dešimtys, bei sklandi fondo veikla, pagrįsta absoliučiu savanorystės pagrindu.

Apie kasdienybę ir nežemišką buitį

,,Neturime darbuotojų, tačiau absoliučiai tikime tuo, ką darome, – t. y. dosnumo ir vienybės galiomis. Visi susirinkome paremti kitus finansiškai ir dalytis tuo, ką galime duoti geriausio, – savo laiką, žinias, išmintį, fizinę pagalbą visiškai nieko nelaukdami ir nesitikėdami atgal. Tačiau patys gauname neaprėpiamai daugiau – šypsenas, džiaugsmą, darnią mus supančią aplinką, galimybes pabūti šalia tokių šviesuolių, kurie savo gyvenimais ir pasišventimu gyvena dėl kitų. 

Taip fondas ir vystosi, primindamas suderintą simfoninio orkestrą – yra begalė beveik negirdimų ar nematomų instrumentų, tačiau jie absoliučiai būtina sudedamoji dalis. Todėl kiekvienas narys fonde, kuris įneša bet kokią dalį energijos, yra be galo svarbus, nors nebūtinai matomas ir girdimas, tačiau be jo simfonija neskambėtų. 

„Mano suvokimu, vienas iš svarbiausių sėkmingo fondo gyvavimo priežasčių – vienybė ir pasitikėjimas vieni kitais kiekviename žingsnyje, kuriant galingą bendrystę. Džiaugiamės, kad fondas yra subūręs gausybę savišvieta ir dvasingumu besidominčių narių. Skatiname kiekvieną veikti toje srityje, kur žmogus jaučiasi geriausiai. Nesvarbu, kokia įsitraukimo forma, visi esame absoliučiai lygūs. Taip pat tikime, kad, suvienijus jėgas, galima pasiekti apčiuopiamų pokyčių visuomenėje. Kiekvieną mėnesį surinkta parama padeda mūsų remiamiems žmonėms išsigelbėti iš krizinių situacijų, įsigyti gyvybiškai svarbius buities daiktus, statyti vaikų dienos, krizių centrus ar šventyklas. Nenorime aukoti tik kartais ar per šventes – siekiame sukurti saugią kasdienybę tiems, kas jos stokoja“, – pasakoja labdaros ir paramos fondo ,,Satori“ koordinatorė Milda Kerpė.

Kur keliauja fondo parama ir pagalba?

,,Mūsų nebūtų, jeigu nebūtų mus supančių šviesuolių, kurių veiklas palaikome. Sunku patikėti, kokių unikalių ir šviesių asmenybių sutinkame, – tai žmonės, dovanojantys savo namus ir gyvenimus, kad prikeltų kitus: išėjusius iš įkalinimo įstaigų, išbridusius iš priklausomybių liūno. Tie žmonės kuria pokyčius visuomenėje. Dažniausiai tai ne valstybinės organizacijos, o moterų, vyrų reintegracijų, slaugos centrai, kurie veikia iš idėjos padėti kitiems.

Remiame metines pagalbos vaikams programas, vaikų dienos centrus, padedančius siekti aukštesnio psichologinio ir dvasinio sąmoningumo: tiek prevenciškai, tiek vaikams, patiriantiems sudėtingų situacijų gyvenime. Taip pat rūpinamės jų užimtumu ir fondo narių iniciatyva kuriame jiems edukacines veiklas.

Vienuolynuose sutinkame tyliai ir ramiai už mus visus besimeldžiančius šventuosius. Remiame ir palaikome juos už dvasingumo sklaidą. Neapsiribojame jokia tradicija ar teritorija – vienuolynus ir dvasinio augimo centrus remiame visame pasaulyje.

Šalia paramos fondo kasdien vyksta ir fizinės veiklos. Viena stipriausių – tai talkos vienuolynuose ir mūsų partnerių namuose. Kasmet rengiame prasmingus paramos renginius, kurių metu organizuojame aukcionus, o visas surinktas lėšas aukojame kilniems tikslams.

Mylime, gerbiame ir saugome Lietuvos miškus, todėl su dideliu užsidegimu prisidedame prie sengirės miškų išsaugojimo – tai tikriausiai vienintelė galimybė pajausti tikro, nekirsto miško dvasią mūsų ateities kartoms.

Taip pat verčiame ir leidžiame pasaulio šviesuolių knygas. Visuomenei jau esame pristatę net 4 knygas, kurias vertiname ir matome kaip ypač svarbias asmeniniam ir dvasiniam žmogaus evoliucijos keliui. Verčiame ir leidžiame jas siekdami atnešti dar daugiau šviesos į mus supančią aplinką“, – papildė M. Kerpė.

Labdaros ir paramos fondo ,,Satori“ narių pasidalinimai apie tai, ką jie patiria darydami gerus darbus

 Nerijus Mikelaitis. Specializuotos statybų srities specialistas

,,Įsitraukiau į savanorystę nesiekdamas išskirtinių tikslų ar savirealizacijos. Labiausiai paskatino tai, jog sutikdavau žmonių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu padeda tiems, kam išties reikia pagalbos. Nuo gyvūnų priežiūros iki pagalbos skambučių centruose. Puikus jausmas užplūsta, kai matau, jog vien dalyvavimas yra sutinkamas su didžiausiu dėkingumu, kai visi stengiamės dėl visų.“

Loreta Pliaskienė. Inžinierė

,,Man dosnumas – ne tik paprastas davimas, bet ir vidinė nuostata, pasiryžimas dalytis iš vidinės motyvacijos, nesitikint jokio atlygio ar padėkos – nei materialinės, nei moralinės. Kitaip tariant, tai besąlyginis dosnumas be jokių lūkesčių – tiesiog dėl visų gyvų būtybių gerovės dėl džiaugsmo, kurį jos patiria, dėl kančios, kurios jos išvengia, dėl to, kad galime duoti, o ką duoti visada turime.“

Mantas Tomkus. Virėjas, sąmoningo kvėpavimo instruktorius

,,Savanoriaudamas neatlygintinai ir mokydamasis dosnumo, kuris kaskart vis didėja, jaučiuosi, kad praturtėju vidumi. Kad padedu kitiems, jie gali tęsti savo gerus darbus. Todėl man dosnumas – tęstinumas, kuris, tikiu, sklinda daug plačiau, nei galiu įsivaizduoti.“ 

Marija Lapėnienė. Pardavėja

,,Dosnumas man – tai noras duoti. Nesvarbu, kiek turime, – užtenka skirti laiko, išklausyti ar apkabinti. Man gera žinoti, kad net maža dalelė dėmesio ar pagalbos gali sušildyti kitą žmogų. O savanorystė – tai būdas būti šalia kitų ir padėti. Gera jausti, kad galiu būti naudinga net ir būdama šalia. Tokios akimirkos tirpdo egoizmą ir primena, kad esame čia vieni dėl kitų.“

https://www.facebook.com/SatoriAsociacija/